sėdaklė

sėdãklė sf. (2) 1. užtvara upėje, perkolas: Per upelį įtaisė sėdãklę, ir žuvys lenda bučiun Grv. 2. pasostė: Prided' ratuosan šiaudų – minkštesnė bus sėdãklė Ml. 3. Lz žr. sėdeklė. 4. tokia ratelio dalis: Čia verpstis, sėdãklė, priešpulnykas, špulia, mentelė Ad.